Psichologinė pagalba išgyvenant valgymo sutrikimus

Valgymo sunkumai ne visada apsiriboja vien tuo, ką ir kiek valgome. Nuolatinis susirūpinimas maistu, kūno svoriu ar išvaizda, griežtas valgymo ribojimas, persivalgymas ar stiprus kaltės jausmas po valgio gali tapti kasdienybės dalimi ir turėti įtakos tiek emocinei, tiek fizinei savijautai.

Psichologinė pagalba išgyvenant valgymo sutrikimus suteikia saugią erdvę geriau suprasti savo santykį su maistu, kūnu ir savimi, išsiaiškinti sunkumus lemiančius veiksnius bei kartu su specialistu ieškoti būdų juos keisti. Konsultacijų metu atsižvelgiama į individualią žmogaus situaciją, patirtis, poreikius ir turimus resursus.

Kada verta kreiptis?

Į psichologą verta kreiptis, jei:

• didelę dienos dalį galvojate apie maistą, kūno svorį ar išvaizdą;
• stipriai ribojate valgymą ar vengiate tam tikrų maisto produktų;
• patiriate persivalgymo epizodus ir jaučiate, kad sunku kontroliuoti valgymą;
• po valgymo jaučiate stiprų kaltės, gėdos ar nerimo jausmą;
• dažnai tikrinate ar vertinate savo kūną ir svorį;
• maistas tampa būdu reguliuoti stresą, liūdesį, nerimą ar kitas emocijas;
• jaučiate, kad valgymo įpročiai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui;
• patiriate nepasitenkinimą savo kūnu ar sunkumų priimant savo išvaizdą;
• valgymo sunkumai yra susiję su žema saviverte, nerimu, depresine savijauta ar ankstesnėmis sudėtingomis patirtimis.

Svarbu kreiptis pagalbos nelaukiant, kol sunkumai taps labai ryškūs. Kuo anksčiau pastebimi probleminiai valgymo ir santykio su kūnu modeliai, tuo daugiau galimybių juos keisti.

Kaip gali padėti psichologo konsultacijos?

Konsultacijų metu galima:

• geriau suprasti savo santykį su maistu, kūnu ir svoriu;
• išsiaiškinti emocinius ir psichologinius veiksnius, darančius įtaką valgymo elgesiui;
• atpažinti situacijas, mintis ir emocijas, susijusias su persivalgymu, valgymo ribojimu ar kitais sunkumais;
• mokytis tinkamesnių būdų išreikšti ir reguliuoti emocijas;
• mažinti neigiamą savęs vertinimą, kaltę ir gėdą;
• stiprinti savivertę ir palankesnį santykį su savo kūnu;
• mokytis atpažinti savo poreikius ir į juos atsižvelgti;
• palaipsniui keisti žalingus valgymo ir elgesio modelius.

Svarbu ne tik spręsti su valgymu susijusį elgesį, bet ir suprasti, kas jį palaiko. Todėl terapijos metu dėmesys skiriamas tiek valgymo sunkumams, tiek emociniams, santykių ar kitiems su jais susijusiems išgyvenimams.

Kaip vyksta konsultacijos?

Pirmųjų konsultacijų metu su psichologu aptariami patiriami sunkumai, santykis su maistu ir kūnu, emocinė savijauta bei aplinkybės, kuriomis kyla su valgymu susiję sunkumai.

Vėliau kartu gilinamasi į pasikartojančias mintis, emocijas ir elgesio modelius, mokomasi juos atpažinti ir ieškoma būdų, padedančių palaipsniui kurti sveikesnį santykį su maistu ir savimi.

Konsultacijų pobūdis, dažnumas ir trukmė priklauso nuo individualios situacijos.