Psichodinaminė psichoterapija

Psichodinaminė psichoterapija siekia ne tik palengvinti simptomus, bet ir suvokti jų priežastis (dėl ko žmogus būtent šiuo metu patiria panikos atakas arba dėl kokių priežasčių jam šiuo metu pasireiškia depresiniai simptomai). Taikant psichodinaminę psichoterapiją labai svarbu žinoti žmogaus istoriją nuo pat jo atsiradimo, nes daugiausiai atsakymų randama ankstyvoje vaikystėje.

Pagrindiniai psichodinaminės psichoterapijos teiginiai yra šie:

• Žmogus yra valdomas pasąmoninių impulsų, taigi, jo elgesio motyvai yra pasąmoningi, o tai reiškia, kad jie yra sąmoningai nesuvokiami.
• Žmogus yra nuolatos veikiamos vidinių konfliktų. Tai ypač atsispindi pradėjus psichoterapiją – viena asmenybės dalis siekia pokyčių, o kita asmenybės dalis siekia išlikti stabili ir nepakitusi. Vidiniai konfliktai pasireiškia žmogaus kasdieninėje veikloje, ypač tada, kai reikia pasirinkti.
• Asmenybės raidą lemia jos įgimtos savybės, tėvų psichologinės charakteristikos ir ryšys tarp vaiko ir tėvų. Ypač svarbūs yra pirmieji gyvenimo metai.
• Siekdamas išsaugoti savo savivertę ir/ar sumažinti nerimą žmogus naudoja psichologines gynybas, kurios būna nebrandžios (pvz.: neigimas, skėlimas (matymas tik juoda arba balta), projekcija ir kt.) arba brandžios (humoras, sublimacija ir kt.).
• Daug dėmesio skiriama darbui su pasipriešinimu, kadangi tam tikra asmenybės dalis vengia pokyčių. Pasipriešinimo formos gali būti labai įvairios – nuo tylos ir neturėjimo apie ką kalbėtis iki pamiršimo atvykti ar vėlavimo į konsultacijas.
• Pagrindinės varos – seksualumas ir agresija, kurių slopinimas arba netinkama išraiška sukelia asmenybės problemas ir simptomus.
• Psichiką sudaro trys struktūros: ID, Ego ir Superego.
• Galima teigti, kad žmogus beveik savęs nepažįsta dėl daugybės įvairių vidinių pasąmoninių konfliktų, draudimų, nerimo ir gynybos mechanizmų, kurie verčia slėptis pačiam nuo savęs.

Todėl psichodinaminės psichoterapijos vienas iš pagrindinių tikslų – padėti žmogui atrasti ir geriau pažinti bei įsisąmoninti savo pasąmoninius impulsus, gynybas, nerimą ir kitus jausmus, t.y. tapti žmogui sąmoningesniam.